Tris metus haiperskeileriai eksponentine progresija visus turimus ir neturimus resursus metė į dirbtinio intelekto duomenų centrų statybas. Iki šių metų galo bus sumerkę jau pusantro trilijardo JAV dolerių patys. Ir štai per naktį Nikkei paskelbė tyrimą, kad Google, Facebook, Microsoft, Amazon ir Oracle dar pusantro trilijardo JAV dolerių įsipareigojimų, susijusių su DI infrastruktūra, sukaupė ne balanse. Tai visokios paskolų garantijos, įsipareigojimai pirkti perteklinus pajėgumus, ir tt., kurių tikslas – padėti tarpininkams gauti finansavimą, kad šie galėtų statyti duomenų centrus, pirkti procesorius, atminties lustus, ir tt.
Trys trilijardai JAV dolerių yra milžiniški pinigai. Tai yra dešimt kartų daugiau, nei haiperskeileriai generavo laisvų pinigų 2025-aisiais. Tai taip pat yra maždaug tiek, kiek blogos kokybės hipotekų JAV bankai buvo išdalinę iki 2008-ųjų krizės, kuri ir buvo pavadinta “blogos kokybės hipotekų krizė” (angl. “subprime crisis”).
Kad atsipirktų tokios milžiniškos investicijos, turint omeny, kad apie du trečdaliai duomenų centro vystymo kaštų yra greitai nusidėvinti elektronika (grafiniai procesoriai, serveriai, atminties lustai ir tt.), dirbtinio intelekto infrastruktūra turėtų generuoti bent trilijardą JAV dolerių pajamų per metus. Kalbame vien apie skaičiavimo pajėgumus (angl. “compute”) – buką matematinių užduočių sprendimą. Norint sumokėti dar ir už dirbtinio intelekto paslaugų tiekėjų kaštus (angl. “application layer”), iš viso reikės apie pusantro trilijardo JAV dolerių per metus. O norint iš viso to dar ir uždirbti, iš viso reikės dviejų trilijardų JAV dolerių pajamų per metus.
Palyginimui, šiandien visi debesienos (angl. “cloud computing”) sprendimai generuoja apie vieną trilijardą JAV dolerių per metus. Neseniai kalbėjausi su artimu IT konsultantu, dirbančiu vienoje iš didelių konsultavimo įmonių Prancūzijoje. Akivaizdu, kad haiperskeileriai nori replikuoti debesienos verslo modelį – suvilioti įmones patrauliu sprendimu už gerą kainą, tvirtai įsikabinti į visus vidinius procesus ir technologijas, ir kai klientai nebeturi kur trauktis, pradėti kelti įkainius 15% per metus.
Haiperskeilerių problema ta, kad verslai jau suprato šį verslo modelį, ir labai stengiasi antrą kartą neužlipti ant to pačio grėblio. Kita problema, kad debesienos sprendimas buvo aiškus produktas, kurio kaštus ir privalumus galėjai lengvai lyginti su egzistuojančiu sprendimu – pačiam pirkti ir palaikyti savo serverius ir mokėti atlyginimus aitišnikams. O dirbtinio intelekto sprendimai kaip produktai dar yra nesubrendę, ir nelabai yra su kuo juos lyginti. Prancūzas konsultantas – kurio darbas pardavinėti visokius tyrimus ir analizes ir strategijas – labai aptakiai vengė tiesmukiškų klausimų apie DI efektyvumą ir grąžą, vis aiškindamas, kad kiekvienas atvejis yra skirtingas, priklauso nuo keipyajsų specifikacijos ir taip toliau.
Trečia problema yra ta, kad debesienos verslui prireikė penkiolikos metų, kol užaugo iki trilijardinės apyvartos. O haiperskeileriai jau dabar yra sumerkę tris trilijardus investicijų ir įsipareigojimų. Būtina, kad dirbtinis intelektas pradėtų generuoti šimtus milijardų apyvartos tiesiog vakar. O verslai dar tik bandymų stadijoje. Dirbtinis intelektas jiems šiandien kaip kokia mada, kur įdomu pasibandyti, bet ne daugiau. Lygiai kaip Web3 prieš porą metų. Prisimenate Web3? Irgi buvo sekanti trilijardinė industrija ir pramoninė revoliucija. Buvo.
Haiperskeileriams jau skamba varpai. Privataus kredito industrija, kuri sufinansavo apie pusę visos dirbtinio intelekto infrastruktūros, taip pat pakabinta ant vilties, kad jau rytoj verslai pradės žerti šimtus milijardų į dar neegzistuojančius dirbtinio intelekto sprendimus. Facebook jau pradėjo pardavinėti savo skaičiavimų pajėgumus – prieš porą dienų paskelbė apie dešimties milijardų sutartį su Anthropic. Tai rodo, kad duomenų centrai jau pastatyti, pajėgumo yra, reikia, tik kad kas nors jį pirktų. Anthropic, kaip ir OpenAI, dirba baisiai nuostolingai, jau susiurbė tiek privataus kapitalo, kiek galėjo, ir paskutinė viltis – listingavimas biržose. Tik va, Kimi K3 labai sujaukė kortas – vėl priminė, kad kinai puikiai ir pigiai kopijuoja viską, ką amerikiečiai sukuria. Koks tiksliai bus Anthropic ir OpenAI verslo modelis, jei kinai siūlo tą pačią paslaugą penkiskart pigiau? Neaišku.
Turime tiksinčią trijų trilijardų bombą, kuriai sprogus bus nušluoti technologijų gigantai, privataus kapitalo fondai, draudimo kompanijos, kurios tiek draudė investicijas, kiek ir pačios savo pinigus investavo į privataus kapitalo fondus, bankai, kurie skolino pinigus tiek haiperskeileriams, tiek privataus kapitalo fondams.
Nebent visi staiga pradės pirkti dirbtinio intelekto paslaugų už porą trilijardų JAV dolerių per metus.
Sėkmės.
Leave a Reply