Category: Uncategorized

Tris metus haiperskeileriai eksponentine progresija visus turimus ir neturimus resursus metė į dirbtinio intelekto duomenų centrų statybas. Iki šių metų galo bus sumerkę jau pusantro trilijardo JAV dolerių patys. Ir štai per naktį Nikkei paskelbė tyrimą, kad Google, Facebook, Microsoft, Amazon ir Oracle dar pusantro trilijardo JAV dolerių įsipareigojimų, susijusių su DI infrastruktūra, sukaupė ne balanse. Tai visokios paskolų garantijos, įsipareigojimai pirkti perteklinus pajėgumus, ir tt., kurių tikslas – padėti tarpininkams gauti finansavimą, kad šie galėtų statyti duomenų centrus, pirkti procesorius, atminties lustus, ir tt.

(more…)

Rinkų paskirtis – rasti teisingiausią, efektyviausią kainą finansiniams instrumentams, nuo akcijų, obligacijų, iki žaliavų, elektros ir orų prognozių. Tai vieta, kur susirenka ir susikerta viso pasaulio nuomonės, pinigai, lūkesčiai ir baimės. Begalinių nesutarimų, išsiskiriančių nuomonių ir derybų vieta, kur visada laimi tas pats – kaina.

Kainos esmė yra ta, kad yra tiek pat žmonių, kurie galvoja, jog ji kils, kiek kad tų, kurie galvoja, jog ji kris. Tai yra tas pusiausvyros taškas, kuris suderina visas prieštaraujančias nuomones, ir susumuoja į vieną neginčijamą piniginį matą.

Retkarčiais nutinka, kad žmonių nuomonė apie kažkokio finansinio instrumento kainą trumpam išsikreipia ir visi pradeda galvoti, jog ji kils (arba atvirkščiai, kris). Tai – finansinių burbulų priežastis, kai rinkos kainodaros mechanizmas laikinai nebeveikia. Tokie fenomenai pasitaiko nedažnai, ir net ir tada apima tik ganą mažą, specifinę finansinių instrumentų nišą – tulpių svogūnėlius, geležinkelių akcijas, auksą, interneto bendrovių akcijas, ilgalaikes valstybines obligacijas, ir tt.

(more…)

Olandiška liga – tai ekonominis reiškinys, kai didelis ir staigus pajamų iš vieno sektoriaus (dažniausiai žaliavų – naftos, dujų, mineralų) padidėjimas sukelia neigiamas pasekmes visai ekonomikai.

Terminas atsirado po to, kai olandai 1959 m. atrado Groningeno dujų telkinius ir pradėjo juos eksploatuoti. 1960–1970 m. Nyderlandai staiga tapo viena didžiausių gamtinių dujų eksportuotojų Europoje. Į šalį plūstelėjo milžiniškos eksporto pajamos, kas sukėlė guldeno stiprėjimą. Vietinės pramonės eksportas tapo per brangus, ir nepaisant milžiniško pinigų srauto, prasidėjo ekonominė krizė.

JAV patiria kitokią „olandiškos ligos“ formą. Tai taip pat pasireiškia per stiprią valiutą ir nesustabdomą pinigų srautą į šalį, kuris iškreipia ir silpnina ekonomiką. Amerikietiškos ligos priežastis – JAV dolerio kaip rezervinės valiutos statusas.

(more…)

Sklando memai, kad Europoje neįmanoma inovuoti ar sukurti verslo. Kad į Europą neverta investuoti, nes čia niekas nenori ir nemoka dirbti, mokesčiai bet kokį verslą numarins, o reguliatoriai bet kokį inovatorių pasmaugs. Bet jei tai tiesa, kodėl Europa turi tokį milžinišką prekybos balansą su JAV?

Požiūrio klausimas.

Skirtingos Europos ir JAV finansų sistemų šaknys

Per Devynerių Metų karą, 1690 m. Bičio Kylo mūšyje, Anglijos flotilė patyrė skaudų pralaimėjimą prancūzams, ir Wilhelmas Trečiasis nebežinojo, kaip išsikasti iš duobės. Iždas buvo tuščias, o karo laivai brangiai kainuoja. Grupė Londono pirklių pasiūlė vyriausybei paskolą mainais į teisę įkurti nacionalinį banką. Taip gimė Anglijos bankas – institucija, pradėjusi leisti banknotus ir tvarkyti valstybės skolą.

Po šimtmečio, Prancūzija savo ruožtu buvo atsidūrusi panašioje situacijoje. Po revoliucijos šalies finansai buvo chaotiški – valiuta nuvertėjusi, skola išaugusi, pasitikėjimas valstybės pinigais – dans les chiottes. Taigi, 1800 m. Napoleonas Bonapartas nusprendė, kad tvarkai atkurti reikia stipraus, nepriklausomo finansinio instituto, ir nukopijavo anglus – įsteigė Banque de France. Kaip ir pas anglus, tai taip pat buvo privačių akcininkų valdomas, bet valstybės remiamas bankas, turėjęs stabilizuoti valiutą ir finansuoti ekonomiką. Netrukus bankas gavo teisę leisti banknotus Paryžiuje, o vėliau – visoje šalyje.

Šie du precedentai sukūrė modernią Europos finansinę sistemą – centralizuotą, biuriokratinę, kuruojamą valstybių, skirtą finansuoti milžiniškiems projektams, teikiančią prioritetą stabilumui, o ne pelnui.

(more…)

Du dešimtmečius Google, Facebook ir Microsoft tiesiog spausdino pinigus, su minimaliom investicijom. Kažkas kitas buvo nutiesęs internetui reikalingą telekomunikacijų infrastruktūrą, kažkas kitas gamino kompiuterius, kažkas kitas kūrė turinį. Gudrios technologijų įmonės rado pigiausią būdą, kaip iš jau egzistuojančios ekosistemos melžti pinigus – kurti programinę įrangą, užimti monopolinę poziciją, pardavinėti kitų žmonių turinį.

Fama ir French (ekonomikos Nobelių laureatai) penkių faktorių modelis teigia, kad akcijos įmonių, kurios į ilgalaikes gamybos priemones investuoja mažiausiai, rinkoje kyla daugiausiai. Tai atrodo keista, bet iš tiesų viskas labai paprasta. Daug pigiau ir efektyviau rasti būdą, kaip naudoti jau egzistuojančią infrastruktūrą, nei būti tuom, kuris pirmas savo lėšomis pastatys gamyklą, atidirbs procesus, išmokys tiekėjus. Kurti sunku ir brangu, kopijuoti lengva ir pigu.

(more…)

Niekas nežino, kodėl akcijų kainos kyla ar krenta. Ir ne tik akcijų. Aukso, obligacijų, naftos, meno, nekilnojamojo turto – visų šių vertingų dalykų kainos šokinėja aukštyn ir žemyn, ir niekas nežino, kodėl.

Tikriausiai teko ne kartą girdėti šiuos bulvarinių skaitalų lygio memus, kuriais dažniausiai bandoma “paaiškinti” rinkų kilimą:

Kainos kyla, nes pirkėjų daugiau nei pardavėjų.

Ne, nėra daugiau pirkėjų ar pardavėjų. Pirkėjų visada yra lygiai tiek pat, kiek pardavėjų, nes kiekvienam pirkėjui reikia pardavėjo, ir atvirkščiai – kitaip sandoris tiesiog neįvyktų.

Kainos kyla, nes per daug nesuinvestuotų pinigų.

arba

Kainos kyla dėl pinigų srautų į akcijas / NT / bitkoinus.

(more…)

Taip jau išėjo, kad tenka atsisakyti savo kėdės Vilniaus Universiteto Fondo investicinjų valdyboje. Atsisakau dėl ypatingai kilnių priežasčių – naujas milžiniškos paramos davėjas nori vietos valdyboje. O aš jau kiek užsisėdėjau.

Išeinu po nuostabių septynių metų, nes tiesiog atėjo laikas. Linkiu sėkmės tiek likusiems, tiek naujiems valdybos nariams. Ir kadangi po tiek laiko VUF jaučiu gilų prisirišimą (o gal ir neracionalų įsipareigojimą?), norėčiau pasidalinti savo nuogąstavimais.

Pasaka prieš miegą.

Apie 1980-uosius prasidėjo globalizacijos ciklas. Kisingeris sugebėjo pasinaudoti sovietų ir kinų kivirču, Kiniją patraukė link JAV ir parodė kapitalizmo kelią, ir padovanojo mums pusę amžiaus ekonominio augimo, stabilumo, turto (akcijų / NT / meno / ir tt.) kainų augimo, ir vis didėjančio sverto ir įsiskolinimo. Kisingeris taip pat daug kur pri*iko, bet apie tai gal kitą kartą.

(more…)

Retas supranta, kiek pastangų, koordinacijos ir inovacijų reikia, kad finansų rinkoje susiformuotų burbulas. Reikia atrasti dar neišnaudotą pinigų šaltinį. Reikia rasti būdą, kaip tuos pinigus išjudinti – įtikinant jų savininkus, apeinant draudimus ir reguliacijas, išrandant naujus, žavingus finansinius instrumentus. Ir galiausiai – reikia rasti, kur tuos pinigus įdarbinti, sukuriant naują legendą. Iš pradžių reikia bent šiek tiek grąžos, kad ta legenda skambėtų įtikinamai. Ir visa tai reikia daryti tokiais masteliais, kad visi tarpininkai galėtų normaliai užsidirbti.

Tai iššūkis, sudėtingumu tolygus žmogaus nuskraidinimui į mėnulį.

(more…)