Efektyvios rinkos hipotezė (ERH) sako, kad bet kuriuo metu rinkos kainos tiksliai atspindi visą visų turimą informaciją, todėl niekas negali uždirbti pinigų iš rinkos nukrypimų, apsiginklavęs tik viešai prieinama informacija. ERH pasekmė dar yra tai, kad bet kuris Jonas Jonaitis, bandysiantis pergudrauti rinką, praras visus savo pinigus.
Retkarčiais ši ERH pasekmė apsireiškia stebėtinais būdais. Štai 2020-ųjų sausį, klausiausi žinių iš Kinijos, kur nauja baisi epidemija plito geometrine progresija – kas savaitę patrigubėdavo naujų susirgimo atvejų. Kai sausio pabaigoje buvo pranešta apie pirmus kovido atvejus Europoje ir JAV, man tapo akivaizdu, kad po poros mėnesių ateis pasaulio pabaiga. O rinkai, rodos, tai buvo nė motais. Taigi, padariau vienintelį logišką veiksmą – nusipirkau mėnesio termino akcijų indeksų pardavimo opcionų – t.y. pastačiau, kad per mėnesį akcijos nukris, nes tuoj tuoj visiems dašus, kad po poros mėnesių bus pasaulio pabaiga. Ir viską praradau, nes akcijos nukrito į bedugnę tik po pusantro mėnesio, kai mano opcionai jau nebegaliojo.
Retkarčiais rinkos apgauna pačios save – pradeda reflektuoti ne tik ateitį, bet ir kaip rinkos dalyviai bandys pasipelnyti iš tos ateities, ir iš didelio rašto išeina iš krašto – praranda savo spėjamąją galią. Ir galų gale šoką į “teisingą” kryptį tik tada, kai šaukštai po pietų – įkainoja informaciją tik post factum, kai jau šaukštai po pietų.
[Šiandien] rinkos taip ne[be]veikia. Rinkai iš esmės teks gauti smūgį per galvą su dviem keturkampiais, nes bulių rinka tęsiasi taip ilgai ir visi tiesiog perka kiekvieną kritimą. Rinka tikrai nebus proaktyvi.
>> Styvas Aizmenas, “Prof G” podkaste kalbėdamas apie galimą rinkos kritimą
Styvas Eizmenas žino, apie ką kalba. Jis teisingai nuspėjo, kada sprogs blogos kokybės hipoptekų burbulas 2007-aisiais. Jį “Didžiojoje Skoloje” vaidina Styvas Karelas. Aš irgi taip norėčiau.
Šiandien, kai matome eksponentiškai besipučiantį dirbtinio intelekto burbulą, gana lengva pasakyti, kad jis sprogs, ir viską nusineš su savimi – haiperskeilerių akcijas, obligacijas, privačios skolos fondus ir JAV draudimo kompanijas, kurias supirko privačios skolos fondų valdytojai ir nukreipė visas įmokas į savo valdomus privačios skolos fondus. Bet neįmanoma nuspėti, kada tiksliai tai atsitiks. Jau prieš metus buvo nesąmoningi lūkesčiai ir vertinimai, šiandien dar didesnė nesąmonė, bet gali būti dar penkiskart didesnė nesąmonė po metų.
Reikėtų rasti kažką, kas gali tą burbulą pradurti – arba iš vidaus, arba iš išorės, kaip kad koks baisus įvykis, nuo kurio nebėra kur dingti – dar viena kovidinio lygio pasaulio pabaiga.
Prisimenate Irano karą, kaip prieš tris mėnesius visi prognozavo, kad nafta kainuos 150 JAV dolerių už barelį, ir ateis pasaulio pabaiga? Ir tai, kaip nafta nukrito atgal, pasaulio pabaigos nebuvo, ir visi toliau gyveno ilgai ir laimingai? Tai va, iš tiesų nuo tada niekas nepakito – Hormuzo sąsiauris vis dar uždarytas, ir trūksta apie 6-7 milijonus barelių naftos per dieną. Dar Iranas aktyvavo hučius, kad šie retkarčiais apšaudytų kokį tanklaivį ir Raudonojoje jūroje, tiesiog šiaip, kad primintų apie save.
Kodėl gi tada rinkos į tai nereaguoja? Kodėl nafta kainuoja tik 80 JAV dolerių už barelį?
Dvi priežastys. Pirma, Tarptautinė Energetikos Agentūra (TEA) koordinavo pasaulinio masto naftos ir naftos produktų rezervų paleidimą į rinką – kalbame apie 400 milijonų barelių, daugiau nei trečdalis pasaulinių rezervų, prie kurių dar patyliukais prisijungė ir Kinija, iš savo pačios rezervų pumpuodama iki 5 milijonų barelių per dieną. Tai visiškai panaikino materialų naftos trūkumą, ir galėjome toliau gyventi, lyg niekur nieko.
Antra, krizės pradžioje naftos rinkos spekuliantai buvo sukaupę rekordines “trumpas” pozicijas, t.y. buvo pastatę, kad naftos kaina kris – ir Trumpo išdaigos Irane juos visus siaubingai finansiškai nudegino. Iki kol naftos kaina pašoko nuo 70 iki 120 JAV dolerių už barelį kovo pabaigoje, jie vos spėjo atpirkti savo statymus, ir tada naftos kaina smuko žemyn, paveikta TAE rezervų paleidimo į rinką. Prie rezervų paleidimo į rinką prisidėjo ir Trumpo kasdieniniai pranešimai, kad jau tuoj tuoj bus pasiektas ilgai lauktas susitarimas su Iranu, kaskart siunčiantys naftos kainą žemyn, ir realiai tik mazochistai vis dar bando statyti, kad naftos kaina kils. O kai niekas nestato, kad kaina kils, kaina nekyla.
Nors situacija tik blogėja. JAV Strateginis Naftos Rezervas nusmuko iki 300 milijonų barelių – tokio žemo lygio nematėme jau bene 50 metų. Problema ta, kad niekas tiksliai nežino, kiek dar galima išpumpuoti rezervinės naftos – neoficialiai manoma, kad minimalus lygis ir yra 300 milijonų barelių, nes žemiau šio lygio pumpuojant vandenį, siekiant spaudimo būdu išgauti naftą, stipriai išauga rizika, kad bus pažeista uoliena, o ir pati išgaunama nafta tampa atskiesta vandeniu.
Realiai liko maksimaliai 2-3 mėnesiai rezervų, kuriuos dar galima paleisti į rinką – kiek mažiau, nei liko iki JAV rinkimų. Tada tiesiog fiziškai nebeužteks naftos ir šios subproduktų, ir ateis pasaulio galas – nafta šoks iki 150 JAV dolerių, t.y. maždaug tiek, kiek reikia, kad užlenktų neturtingiausias pasaulio šalis, ir šios sumažintų savo vartojimą 7 milijonais barelių per dieną (nes mes, turtingieji, to juk niekada nedarysime).
Nebent, žinoma, kažkaip atsidaro Hormuzo sąsiauris. Tam reikia, kad Islamo revoliucinė gvardija nustotų bombarduoti praplaukti bandančius tanklaivius. Tam reikia, kad JAV sutiktų su Irano sąlygomis, tarp kurių yra tokių deimantėlių, kaip kad:
- JAV uždaro visas savo karines bazes aplink Persijos Įlanką
- JAV de facto leidžia Iranui turėti atominį ginklą
- JAV Iranui sumoka šimtus milijardų JAV dolerių kompensacijų
- Izraelis atsitraukia iš visų okupuotų teritorijų
- Iranui leidžiama apmokestinti tranzitą per Hormuzo sąsiaurį
Trumpai – JAV turi sutikti, kad Iranas tampa nauja pasaulio jėga, tolygi rusijai. O Izraeliui, kuris tikriausiai ir inicijavo šią kelių dienų avantiūrą Persijos Įlankoje – tiesiog absoliuti šikna.
Ką gali padaryti JAV, o tiksliau Trumpas? Trys strateginės opcijos.
Pirma opcija (tai, ką daro dabar): nieko. Toliau burnoti, koks Iranas blogas, toliau pumpuoti naftos rezervus į rinką, tikintis, kad kažkoks deus ex machina stebuklas jį išgelbės.
Antra opcija (ta, kuria bergždžiai grasinama): vėl bombarduoti Iraną, ir bejėgiškai stebėti, kaip tūkstančiai Šahed dronų skrenda link JAV sąjungininkų aplink Persijos Įlanką, išeikvoja paskutinius Patriotų gaudomųjų raketų rezervus, ir ištaško absoliučiai visą likusią kritinę infrastruktūrą – naftos perdirbimo gamyklas, vandens gėlinimo gamyklas, gamtinių dujų skystinimo gamyklas, elektros gamybos jėgaines, ir tt. Pastebiu, kad Iranas jau pataikė į dalį šios infrastruktūros, bet didesnę dalį paliko sveiką, taip pasilikdamas atsakomojo keršto galimybę.
Trečia opcija: pasiduoti, ir tapti didžiausiu lūzeriu prezidentu JAV istorijoje, susimovusiu ir beviltiškai pralaimėjusiu savo paties pradėtą karą didžiausiam JAV priešui, prarandant visus savo kozirius Vidurio Rytuose, ir pasmerkti Izraelį amžinai ir bejėgiškai drebinti kinkas, apsuptam atominiu apsiginklavusiais priešais. Žinoma, Trumpas keiksis ir vers kaltę ant NATO ir ant demokratų ir ant komunistų, bet toks gigantiškas feilas prieš pat rinkimus pasmerks tiek jį patį, tiek respublikonus.
Yra dar ketvirta, pasaulio galo neišvengianti, taktinė opcija – prieš pat rinkimus okupuoti dalį Irano teritorijos, idant pakomunikuoti apie kažkokią laikiną pergalę, ir tikėtis pagauti trumpą entuziazmo bangą, kol socialiniuose tinkluose nepradeda sklisti tūkstančiai video iš savižudžių Iraniečių dronų, taškančių amerikiečių karius.
Taigi, du, trys mėnesiai, ir žinosim. Rezervų ilgiau neužteks. Iranas tempia gumą, Trumpas nieko padaryti negali, o rinkos užrištom akim važiuoja aukštyn, link pasaulio galo.
Leave a Reply